Naujienos

Šiemet minima komunizmo Europoje žlugimo 20 metų sukaktis. "Baltijos kelio" vardas šiame kontekste skamba itin garsiai. 1989 m. rugpjūčio 23 d. gyva grandinė nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino, apjungdama apie 2 mln. žmonių. Ši trijų tautų - lietuvių, latvių ir estų - taiki masinė demonstracija buvo tarsi šauksmas pasauliui, priminimas apie jas. Tai demokratinio apsisprendimo triumfas Rytų Baltijos pakrantėje.Galima sakyti, kad Baltijos kelias paspartino visos sovietinės sistemos irimo procesus. 1989 m lapkričio 9 d. griuvo Berlyno siena, o iki 1989 m. pabaigos suverenumą atgavo praktiškai visos buvusios vadinamojo Varšuvos pakto šalys – SSRS satelitės. 1990 m. kovo 11 d. naujai išrinkta Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Paskui Lietuvą pasekė ir kitos Baltijos respublikos.Visame šiame procese „Baltijos kelio“ svarba neginčijama. Šia žinia pasauliui pavergtos tautos parodė savo nesitaikstymą su agresyvių režimų vykdoma politika. “Baltijos kelias” tapo vienu reikšmingiausių Vidurio ir Rytų Europos laisvėjimo simbolių, o 2009 m. liepos 30 d. buvo pelnytai įtrauktas į UNESCO Pasaulio atminties registrą.  Šia proga Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje pristatys istorinės fotografijos ir dokumentų parodą „Žinia pasauliui. Baltijos kelias: po 20 metų“. Ji bus atidaryta Getės institute Tokijuje lapkričio 9 d. ir papildys šio instituto ruošiamą renginių seriją, skirtą Berlyno sienos griuvimo 20-mečiui paminėti.Nuotraukų paroda „Žinia pasauliui. Baltijos kelias: po 20 metų“Trukmė: lapkričio 9-15 d.Vieta: Goethe-Institut Japan,          7-5-56 Akasaka, Minato-ku, Tokyo, tel. 03-3584-3201

Šiemet minima komunizmo Europoje žlugimo 20 metų sukaktis. "Baltijos kelio" vardas šiame kontekste skamba itin garsiai. 1989 m. rugpjūčio 23 d. gyva grandinė nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino, apjungdama apie 2 mln. žmonių. Ši trijų tautų - lietuvių, latvių ir estų - taiki masinė demonstracija buvo tarsi šauksmas pasauliui, priminimas apie jas. Tai demokratinio apsisprendimo triumfas Rytų Baltijos pakrantėje.

Galima sakyti, kad Baltijos kelias paspartino visos sovietinės sistemos irimo procesus. 1989 m lapkričio 9 d. griuvo Berlyno siena, o iki 1989 m. pabaigos suverenumą atgavo praktiškai visos buvusios vadinamojo Varšuvos pakto šalys – SSRS satelitės. 1990 m. kovo 11 d. naujai išrinkta Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Paskui Lietuvą pasekė ir kitos Baltijos respublikos.

Visame šiame procese „Baltijos kelio“ svarba neginčijama. Šia žinia pasauliui pavergtos tautos parodė savo nesitaikstymą su agresyvių režimų vykdoma politika. “Baltijos kelias” tapo vienu reikšmingiausių Vidurio ir Rytų Europos laisvėjimo simbolių, o 2009 m. liepos 30 d. buvo pelnytai įtrauktas į UNESCO Pasaulio atminties registrą.

  

Šia proga Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje pristatys istorinės fotografijos ir dokumentų parodą „Žinia pasauliui. Baltijos kelias: po 20 metų“. Ji bus atidaryta Getės institute Tokijuje lapkričio 9 d. ir papildys šio instituto ruošiamą renginių seriją, skirtą Berlyno sienos griuvimo 20-mečiui paminėti.

Nuotraukų paroda „Žinia pasauliui. Baltijos kelias: po 20 metų“

Trukmė: lapkričio 9-15 d.
Vieta: Goethe-Institut Japan,
          7-5-56 Akasaka, Minato-ku, Tokyo, tel. 03-3584-3201