„Lietuvių kino vasara“ Tokijuje
Atnaujinta 2010-06-19
Lietuvos ambasada Tokijuje atveria savo archyvus kino mylėtojams. Šią vasarą jie turės retą progą pamatyti lietuvių poetinės dokumentikos retrospektyvą, apimančią beveik keturis dešimtmečius nuo poetinio kino tradicijos pradžios 7-ajame dešimtmetyje.
Birželio 18 d. įvykusioje pirmoje ciklo peržiūroje buvo parodyti šeši filmai: lietuvių poetinės dokumentikos pradininko režisieriaus Roberto Verbos „Senis ir žemė“ (1965) ir „Šimtamečių godos“ (1969), Algimanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“ (1966), Henriko Šablevičiaus „Kelionė ūkų lankomis“ (1973) ir „Apolinaras“ (1973) bei Edmundo Zubavičiaus „Jautrumo kaip duonos“ (1979).Metaforiški, minimalistinėmis išraiškos priemonėmis sukurti filmai pasakoja apie tautos šaknis ir būtinas išsaugoti vertybes, apie anksčiau dokumentinio kino nepastebėtą paprastą žmogų. Tai – filosofiški, jautrūs, šmaikštūs, melancholiški liudijimai apie mūsų tautos praėjusį laiką.
Kamerinėje kino peržiūroje dalyvavo japonų žurnalistai, menininkai, Tokijo savivaldybės atstovai ir neseniai Nacionaliniame kino centre vykusiame „ES kino dienų“ festivalyje Lietuva susidomėję kino mėgėjai.
„Lietuvių kino vasaros“ ciklą organizuoja Lietuvos ambasada Japonijoje ir kultūros atašė, bendradarbiaudami su filmus kūrusiomis kino studijomis.
