Konstitucinis teismas įvertino LR pilietybės įstatymą
LIETUVOS RESPUBLIKOSKONSTITUCINIS TEISMASPRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI2006 m. lapkričio 13 d. PILIETYBĖS ĮSTATYMO IR PILIETYBĖS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NUOSTATOS PRIEŠTARAUJA KONSTITUCIJAI Konstitucinis Teismas šiandien paskelbė nutarimą byloje dėl Pilietybės įstatymo ir Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatų konstitucingumo. Byloje, kurioje buvo sujungti du prašymai, prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos dvidešimt trys įstatymų nuostatos. Pilietybės įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą Konstitucinis Teismas įvertino kaip labai prieštaringą, nenuoseklų ir painų, todėl įstatymai taisytini iš esmės.
Pareiškėjas - Seimo narių grupė šioje byloje prašė ištirti, ar Pilietybės įstatymo 18 straipsnis, reglamentuojantis Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą, neprieštarauja Konstitucijai. Seimo narių grupės nuomone, pagal ginčijamas įstatymo nuostatas kiekvienas lietuvis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, kartu gali turėti ir Lietuvos pilietybę, tačiau lenkų, rusų, žydų ir kitų tautybių Lietuvos Respublikos piliečiams galimybė turėti dvigubą pilietybę nenumatyta. Tai, Seimo narių grupės nuomone, prieštarauja Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai (Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis) ir 29 straipsniui (Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu).
Pareiškėjas - Vilniaus apygardos administracinis teismas prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, kad Lietuvos Respublikos piliečiai yra asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo), 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, kad teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams ir vaikaičiams (jeigu šie asmenys, jų vaikai ar vaikaičiai nerepatrijavo iš Lietuvos), gyvenantiems kitose valstybėse, ir Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad repatrijavimu laikomas išvykimas į etninę tėvynę ir apsigyvenimas etninėje tėvynėje.
Po nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. priimtuose pilietybės santykius reguliuojančiuose įstatymuose buvo apibrėžta, kokie asmenys yra Lietuvos piliečiai, tačiau ilgainiui laipsniškai vis labiau buvo plečiamas asmenų, galinčių turėti Lietuvos ir kurios nors kitos valstybės pilietybę, ratas. Galiausiai buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad asmenų, kurie tuo pat metu galėjo būti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės piliečiai, ratas buvo išplėstas taip, kad tai sudarė prielaidas dvigubai pilietybei tapti ne ypač reta išimtimi, o plačiai paplitusiu reiškiniu.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu ir kitos valstybės pilietis gali būti tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais; tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), išimtiniai, o ne paplitę.
Pagal 2006 m. liepos 18 d. Pilietybės įstatymą pilietybė išimties tvarka taip pat gali būti suteikta, kai tai sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo garsinimu atstovaujant Lietuvai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šiuo teisiniu reguliavimu nepagrįstai buvo išplėstas ratas asmenų, kuriems Respublikos Prezidentas gali suteikti pilietybę išimties tvarka.
Nutarime taip pat konstatuota, kad suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka asmens nuopelnai Lietuvos valstybei turi būti tokie ir taip pagrįsti, kad dėl jų buvimo nekiltų abejonių, kad net tais atvejais, kai užsienio valstybės pilietis turi nuopelnų Lietuvos Respublikai ir yra susijęs su Lietuvos valstybe nuolatiniais faktiniais ryšiais, integravęsis į Lietuvos visuomenę, sprendžiant, ar tokiam asmeniui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, turi būti įvertinamos visos tokį asmenį apibūdinančios aplinkybės, turi būti vadovaujamasi Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (2006 m. liepos 18 d. redakcija) nuostata "Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka netaikant šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų taip pat gali būti suteikta, kai tai sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo garsinimu atstovaujant Lietuvai" prieštarauja Konstitucijai. Pilietybės įstatymo 20 straipsnio 2 dalis (2006 m. balandžio 6 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad iš asmens, norinčio susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, nereikalaujama atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, taip pat pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.
Nutarime pabrėžta, kad nors antikonstitucinėmis Konstitucijai pripažinta daug Pilietybės įstatymo nuostatų, reguliuojančių dvigubą pilietybę, tai negali būti pagrindu kvestionuoti asmenų, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę ir neatsisakiusių kitos pilietybės, teises; tokie asmenys ir toliau yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Konstitucijos 12 straipsnis, nustatantis Lietuvos Respublikos pilietybės santykių teisinio reguliavimo pagrindus, yra Konstitucijos - vientiso akto - I skirsnyje "Lietuvos valstybė", kurio nuostatoms yra nustatyta ypač didelė konstitucinė apsauga: pagal Konstitucijos 148 straipsnio 2 dalį Konstitucijos I skirsnio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad minėtų įstatymų nuostatos nevienodai traktuoja teisės į pilietybę išsaugojimą lietuvių kilmės ir kitos tautybės asmenims, taip pat kad nuostatos, pagal kurias teisės į pilietybę išsaugojimas siejamas su asmens etnine kilme, prieštarauja Konstitucijai.
Visas nutarimo tekstas skelbiamas Konstitucinio Teismo interneto svetainėje www.lrkt.lt (žr. Teisės aktai / Nutarimai, sprendimai ir išvados).
Atstovė spaudai R. Sakalauskaitė
