Jono Meko filmas „Lietuva ir TSRS žlugimas“ pasiekė ir Tokiją
Balandžio 18 d. Lietuvos ambasadoje Tokijuje įvyko Jono Meko filmo „Lietuva ir TSRS žlugimas“ peržiūra. Į ją susirinko kviestinė publika – Lietuvoje buvę akredituoti japonų diplomatai, žurnalistai, menininkai, meno redaktoriai ir kuratoriai, kino, scenos menų ir literatūros festivalių organizatoriai, Japonijos – Lietuvos draugijos nariai, lietuvių kalbos studentai. Šis renginys – pirmasis ambasados inicijuotas „Lietuvos bičiulių sambūris“, kuris ir ateityje bus siejamas su lietuvių kultūros pristatymais. Filmą trumpai pristatė ambasadorius D. Kamaitis. Svečių vardu kalbėjęs buvęs Japonijos reikalų patikėtinis Lietuvoje Eizo Kaneyasu pacitavo Jono Meko žodžius: „Japonija ir Lietuva yra labai artimos. Kaskart lankydamasis Japonijoje aš jaučiuosi tarsi sugrįžęs į namus“. Filmas „Lietuva ir TSRS žlugimas“ pateikia chronologišką pasakojimą apie Lietuvos kovą už atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos ir nepriklausomos valstybės atkūrimą. Filmo pagrindas – 1989-91 metais video kamera namuose nufilmuotos Amerikos televizijų naujienų ir televizijos debatų laidos, pateikusios interviu su įtakingiausiais to meto politikais, analitikais ir žurnalistais, taip pat laisvės demonstracijų, mitingų, Sausio 13-osios įvykių vaizdus. Filme aiškiai atsispindi naujų santykių tarp Rytų ir Vakarų kūrimas, su tuo susijusios baimės bei netikrumas. Japonų publika susikaupusi žiūrėjo keturių dalių filmą. Po peržiūros jos dalyviai kalbėjo, jog penkių valandų filmas nepasirodė per ilgas – juk lietuviai laukė laisvės daugiau kaip 50 metų. Filmą žiūrėjęs žinomas meno leidinių redaktorius Shinichi Numabe kalbėjo: „Galima pamanyti, kad šis filmas yra 0% Meko filmas, kadangi jo vaizdai yra užfiksuoti kitų žmonių. Tačiau Mekas sekė įvykius ir filmavo žinias, neatsitraukdamas nuo TV ekrano visus tuos metus, kol Lietuva neatkovojo nepriklausomybės. Jis gyveno kartu su Lietuva. Už kadro girdimi kasdieniniai gyvenimo garsai – vaikų balsai, griežimas smuiku, telefono skambučiai, paties Meko komentarai liudija to vienintelio, nepakartojamo laiko tėkmę, kurio pojūtis filme toks stiprus. Taigi, filmas yra 100% Meko filmas.“ Japonijoje Jono Meko kūryba domimasi jau daugiau kaip 30 metų. 1973 m. pirmą kartą Japonijoje buvo rodytas jo filmas „Prisiminimai apie kelionę į Lietuvą“, padaręs didelę įtaką Japonijos kino kūrėjams ir kritikams. Šis filmas pernai buvo rodytas prestižinio Yamagata tarptautinio kino festivalio Tokijo programoje.Japonijoje veikia „Jono Meko Japonijos dienoraščių draugija“ (Jonas Mekas Nihon nikki no kai), kuri nuolatos organizuoja filmų peržiūras, parodas, susitikimus.Japonų kalba yra išleistos Jono Meko poezijos knygos „Miške“, „Laiškai iš niekur“ ir „Semeniškių idilės“ (visas vertė lituanistas prof. Ikuo Murata); pokalbių ir laiškų knyga „Trys draugai. Lenon/Yoko/ Mačiūnas“ (Mekasu no yujin nikki). Šiemet japonų leidykla „Film Art“ po 30 metų pakartotinai išleido Jono Meko „Kino dienoraščius“ (Mekasu no eiga nikki. Nju amerikan sinema no kigen. 1959-1971).Tokijo „Toki no wasuremono“ galerijoje nuolatos galima pamatyti Jono Meko darbų. Filmo „Lietuva ir TSRS žlugimas“ peržiūra Lietuvos ambasadoje organizuota bendradarbiaujant su Jono Meko vizualiųjų menų centru Vilniuje. Platesnį filmo pristatymą Japonijoje Lietuvos ambasada kartu su „Jono Meko Japonijos dienoraščių draugija“ planuoja šių metų rudenį.
Balandžio 18 d. Lietuvos ambasadoje Tokijuje įvyko Jono Meko filmo „Lietuva ir TSRS žlugimas“ peržiūra. Į ją susirinko kviestinė publika – Lietuvoje buvę akredituoti japonų diplomatai, žurnalistai, menininkai, meno redaktoriai ir kuratoriai, kino, scenos menų ir literatūros festivalių organizatoriai, Japonijos – Lietuvos draugijos nariai, lietuvių kalbos studentai. Šis renginys – pirmasis ambasados inicijuotas „Lietuvos bičiulių sambūris“, kuris ir ateityje bus siejamas su lietuvių kultūros pristatymais.
Japonų publika susikaupusi žiūrėjo keturių dalių filmą. Po peržiūros jos dalyviai kalbėjo, jog penkių valandų filmas nepasirodė per ilgas – juk lietuviai laukė laisvės daugiau kaip 50 metų. Filmą žiūrėjęs žinomas meno leidinių redaktorius Shinichi Numabe kalbėjo: „Galima pamanyti, kad šis filmas yra 0% Meko filmas, kadangi jo vaizdai yra užfiksuoti kitų žmonių. Tačiau Mekas sekė įvykius ir filmavo žinias, neatsitraukdamas nuo TV ekrano visus tuos metus, kol Lietuva neatkovojo nepriklausomybės. Jis gyveno kartu su Lietuva. Už kadro girdimi kasdieniniai gyvenimo garsai – vaikų balsai, griežimas smuiku, telefono skambučiai, paties Meko komentarai liudija to vienintelio, nepakartojamo laiko tėkmę, kurio pojūtis filme toks stiprus. Taigi, filmas yra 100% Meko filmas.“Japonijoje veikia „Jono Meko Japonijos dienoraščių draugija“ (Jonas Mekas Nihon nikki no kai), kuri nuolatos organizuoja filmų peržiūras, parodas, susitikimus.
Japonų kalba yra išleistos Jono Meko poezijos knygos „Miške“, „Laiškai iš niekur“ ir „Semeniškių idilės“ (visas vertė lituanistas prof. Ikuo Murata); pokalbių ir laiškų knyga „Trys draugai. Lenon/Yoko/ Mačiūnas“ (Mekasu no yujin nikki). Šiemet japonų leidykla „Film Art“ po 30 metų pakartotinai išleido Jono Meko „Kino dienoraščius“ (Mekasu no eiga nikki. Nju amerikan sinema no kigen. 1959-1971).
Tokijo „Toki no wasuremono“ galerijoje nuolatos galima pamatyti Jono Meko darbų.
Filmo „Lietuva ir TSRS žlugimas“ peržiūra Lietuvos ambasadoje organizuota bendradarbiaujant su Jono Meko vizualiųjų menų centru Vilniuje. Platesnį filmo pristatymą Japonijoje Lietuvos ambasada kartu su „Jono Meko Japonijos dienoraščių draugija“ planuoja šių metų rudenį.
