Naujienos

Birželio 12 dieną Lietuvos Respublikos ambasadoje Japonijoje surengtos palydėtuvės architektūros renginio „Rytai-Rytai 2“ dalyviams iš Japonijos. Šiame daugiaplaniame renginyje, kuris prasidės birželio 30 d. Vilniuje studentų kūrybinių dirbtuvių (vorkšopo) atidarymu, dalyvaus devyni Japonijos architektai ir 10 architektūros studentų. Japonijos delegacijai vadovaus garsus šios šalies architektas Rikenas Jamamoto, kurį lydės taip pat ne tik Japonijoje žinomi architektai Taro Ašihara, Džordžas Kunihiro, Kenas Jokogava ir kiti.  Tai jau antrasis architektūros renginys tuo pačiu pavadinimu „Rytai-Rytai“. Pirmasis vyko Kaune 2002 m. liepą, atvedęs į Lietuvą pasaulinio garso Japonijos architektą, prestižinės Pritzkerio premijos (kitaip dar vadinamos Nobelio premijos architektūroje) laureatą Fumihiko Makį ir dar septynis žinomus Japonijos architektus. Jų tarpe buvo jau minėti T. Ašihara, Dž. Kunihiro, o taip pat pastaruoju metu pasaulyje išgarsėjęs Kengo Kuma. Tuomet buvo organizuotos studentų dirbtuvės, surengta bendra abiejų šalių architektų darbų paroda, kurios atidaryme apsilankė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus.Lietuvos ir Japonijos, esančių atitinkamai Europos ir Azijos žemynų rytuose, renginių „Rytai-Rytai“ sumanytojas ir pagrindinis koordinatorius – dabartinis Lietuvos ambasadorius Japonijoje D. Kamaitis. Įkūręs Lietuvos ambasadą Tokijuje ir susipažinęs su Japonijos architektais, jis pasiūlė pradėti megzti tuomet dar neegzistavusius ryšius su jų kolegomis Lietuvoje. Ši idėja entuziastingų Kauno miesto savivaldybės ir kauniečių architektų pastangų dėka buvo įgyvendinta 2002 metais ir susilaukė didelio pasisekimo bei plataus atgarsio abiejose pusėse.Beveik savaitę truksiantį antrąjį Lietuvos ir Japonijos architektūros renginį Vilniuje sudarys trys pagrindinės dalys: Japonijos architektūros paroda, abiejų šalių architektų paskaitos ir jau minėtas studentų vorkšopas. Jo metu kelios mišrios abiejų šalių studentų grupės siūlys idėjas, kaip būtų galima sutvarkyti probleminę teritoriją, esančią Vilnelės pakrantėje, greta senamiesčio. Čia nuo XIX a. buvo plėtojama pramonė, todėl teritorija prarado sąsajas tiek su gamtine aplinka, tiek ir su miestu apskritai.D. Kamaičio teigimu, svarbiausias tikslas – bendrus Lietuvos ir Japonijos architektūros renginius paversti tradicija, kad vyktų nuolatinė sąveika šioje srityje. Todėl D. Kamaitis jau pasiūlė trečiąjį „Rytai-Rytai“ etapą surengti Japonijoje, kur pirmą kartą dvišalių santykių istorijoje būtų pristatoma Lietuvos architektūra. Jo manymu, tai galėtų įvykti 2011 m. rugsėjį, kai Tokijuje bus surengtas Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) kongresas.

Birželio 12 dieną Lietuvos Respublikos ambasadoje Japonijoje surengtos palydėtuvės architektūros renginio „Rytai-Rytai 2“ dalyviams iš Japonijos. Šiame daugiaplaniame renginyje, kuris prasidės birželio 30 d. Vilniuje studentų kūrybinių dirbtuvių (vorkšopo) atidarymu, dalyvaus devyni Japonijos architektai ir 10 architektūros studentų. Japonijos delegacijai vadovaus garsus šios šalies architektas Rikenas Jamamoto, kurį lydės taip pat ne tik Japonijoje žinomi architektai Taro Ašihara, Džordžas Kunihiro, Kenas Jokogava ir kiti.

  

Tai jau antrasis architektūros renginys tuo pačiu pavadinimu „Rytai-Rytai“. Pirmasis vyko Kaune 2002 m. liepą, atvedęs į Lietuvą pasaulinio garso Japonijos architektą, prestižinės Pritzkerio premijos (kitaip dar vadinamos Nobelio premijos architektūroje) laureatą Fumihiko Makį ir dar septynis žinomus Japonijos architektus. Jų tarpe buvo jau minėti T. Ašihara, Dž. Kunihiro, o taip pat pastaruoju metu pasaulyje išgarsėjęs Kengo Kuma. Tuomet buvo organizuotos studentų dirbtuvės, surengta bendra abiejų šalių architektų darbų paroda, kurios atidaryme apsilankė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus.

Lietuvos ir Japonijos, esančių atitinkamai Europos ir Azijos žemynų rytuose, renginių „Rytai-Rytai“ sumanytojas ir pagrindinis koordinatorius – dabartinis Lietuvos ambasadorius Japonijoje D. Kamaitis. Įkūręs Lietuvos ambasadą Tokijuje ir susipažinęs su Japonijos architektais, jis pasiūlė pradėti megzti tuomet dar neegzistavusius ryšius su jų kolegomis Lietuvoje. Ši idėja entuziastingų Kauno miesto savivaldybės ir kauniečių architektų pastangų dėka buvo įgyvendinta 2002 metais ir susilaukė didelio pasisekimo bei plataus atgarsio abiejose pusėse.

Beveik savaitę truksiantį antrąjį Lietuvos ir Japonijos architektūros renginį Vilniuje sudarys trys pagrindinės dalys: Japonijos architektūros paroda, abiejų šalių architektų paskaitos ir jau minėtas studentų vorkšopas. Jo metu kelios mišrios abiejų šalių studentų grupės siūlys idėjas, kaip būtų galima sutvarkyti probleminę teritoriją, esančią Vilnelės pakrantėje, greta senamiesčio. Čia nuo XIX a. buvo plėtojama pramonė, todėl teritorija prarado sąsajas tiek su gamtine aplinka, tiek ir su miestu apskritai.

D. Kamaičio teigimu, svarbiausias tikslas – bendrus Lietuvos ir Japonijos architektūros renginius paversti tradicija, kad vyktų nuolatinė sąveika šioje srityje. Todėl D. Kamaitis jau pasiūlė trečiąjį „Rytai-Rytai“ etapą surengti Japonijoje, kur pirmą kartą dvišalių santykių istorijoje būtų pristatoma Lietuvos architektūra. Jo manymu, tai galėtų įvykti 2011 m. rugsėjį, kai Tokijuje bus surengtas Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) kongresas.