2006 m. veiklos ataskaita (užsienio politika)

XVII. UŽSIENIO POLITIKA

2006 metai Lietuvos užsienio politikai buvo permainingi, pasiekta nemažų laimėjimų Europos Sąjungoje, kaip antai: pavyko pasiekti, kad Lietuvoje būtų kuriamas Europos lyčių lygybės institutas, susitarta dėl Šengeno plėtros, energetinis saugumas tapo Europos Sąjungos (ES) ir Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos (NATO) darbotvarkės klausimu, tačiau būta ir nesėkmių - Lietuvai nepavyko įsilieti į euro zoną.

Lietuva toliau stengėsi įtvirtinti savo pozicijas ES ir NATO, siekė šių organizacijų efektyvumo ir solidarumo, kėlė energetinio saugumo klausimus, pasisakė už demokratinių vertybių sklaidą ES kaimynėse, ekonominės diplomatijos priemonėmis skatino spartesnę šalies ekonomikos integraciją į Europos ir pasaulio rinkas, visomis teisėtomis priemonėmis gynė Lietuvos piliečių interesus, nukentėjusiems užsienyje šalies piliečiams teikė konsulinę pagalbą, tęsė diplomatinės ir konsulinės tarnybos reformą ir plėtrą.

Atsižvelgdama į kelerių metų narystės ES ir NATO patirtį, Lietuva daug dėmesio skyrė dvišalių ir daugiašalių santykių plėtrai, naudojosi esamomis regioninio bendradarbiavimo formomis (Baltijos valstybių, Baltijos ir Šiaurės valstybių, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos, Baltijos valstybių ir Vyšegrado ketverto ir t.t.) nacionalinių interesų atstovavimui ir jų įtvirtinimui organizacijų dokumentuose ir kolektyviniuose sprendimuose.

Aktyvių Lietuvos pastangų dėka Europos Komisija 2006 m. pavasarį paskelbtoje Žaliojoje energetikos knygoje pripažino, kad Baltijos šalys yra izoliuota energetinė sala. Diplomatinėmis pastangomis pavyko pasiekti, kad tai atsispindėtų ir pavasario Europos Vadovų tarybos išvadose. Lietuvos energetinės atskirties pripažinimas yra svarbus žingsnis siekiant Lietuvos energetinio saugumo, nes problemos iškėlimas į ES lygį reiškia didesnį ES institucijų dėmesį energetinių jungčių statybai. Diplomatinėmis pastangomis naftos tiekimo nutraukimo naftotiekiu „Draugystė“ AB „Mažeikų nafta“ klausimą pavyko pakelti į ES lygį.

Suvienijus pastangas Lietuvai ir kitoms ES naujokėms pavyko pasiekti, kad Europos Teisingumo ir vidaus reikalų taryba patvirtintų Portugalijos pasiūlytą Šengeno plėtros variantą (SISone4all). Šis sprendimas užtikrins sėkmingą Šengeno erdvės plėtrą, nes ES, nespėjusi įdiegti naujos kartos informacinės sistemos SIS II, galėjo atitolinti naujųjų ES valstybių, tarp jų ir Lietuvos, įsiliejimą į Šengeno erdvę. Šis atvejis dar kartą parodė, kad Lietuva, suradusi pakankamai sąjungininkių tarp ES narių, pajėgi sėkmingai ginti savo nacionalinius interesus.

Lietuvos vykdyta aktyvi politika ES buvo rezultatyvi. Kaip vieną reikšmingiausių Lietuvos laimėjimų reikia išskirti 2006 m. gruodžio mėnesį Europos Ministrų tarybos sprendimą dėl Europos lyčių lygybės instituto įsteigimo Vilniuje. Sprendimas šią įstaigą steigti Lietuvoje yra didelis šalies pripažinimas ir pažangos, užtikrinant lyčių lygybę, įvertinimas. Lietuva dėl instituto steigimo varžėsi su tokiomis stipriomis konkurentėmis kaip ES naujosios narės Slovėnija, Slovakija ir Čekija. Europos lyčių lygybės institutas rinks ir teiks Bendrijai ir ES valstybėms informaciją apie lyčių lygybės padėtį, analizuos ir skatins pažangią patirtį.

Lietuva aktyviai dalyvavo formuojant ir įgyvendinant Europos saugumo ir gynybos politiką. Paremdama ES krizių valdymą, Lietuva delegavo savo ekspertus į ES misijas ne tik kaimyniniuose, bet ir tolimesniuose regionuose, pvz., į Indoneziją, Palestiną, prisidėjo prie Irako teisėsaugos pareigūnų rengimo.

2006 m. Lietuvai nepavyko pasiekti palankaus sprendimo, kuris leistų šaliai tapti euro zonos nare nuo 2007 m. sausio 1 d. Nepaisant aktyvių diplomatinių pastangų užsitikrinti ES narių paramą dėl Lietuvos įsiliejimo į euro zoną, Europos Ministrų Taryba ir Europos Vadovų Taryba (EVT) parėmė Europos Komisijos (EK) ir Europos centrinio banko (ECB) rekomendaciją nesuteikti Lietuvai teisės tapti euro zonos nare. EK nuomone, tik nežymus infliacijos rodiklio neatitikimas ir galimas infliacijos augimas ateityje sutrukdė Lietuvai tapti euro zonos nare jau nuo 2007 m. sausio 1 d.

2006 m. Lietuva nuosekliai pasisakė už tolesnę ES „atvirų durų“ politiką ir šalių kandidačių individualų vertinimą, atsižvelgiant į jų pažangą ir pasirengimą įgyvendinti acquis. Lietuvos ir kitų šalių narių pastangomis šios nuostatos buvo patvirtintos 2006 m. gruodžio mėnesio EVT išvadose. EVT priimtas „naujas konsensusas dėl ES plėtros“ iš esmės atitinka Lietuvos interesus, nes patvirtinti ES prisiimti įsipareigojimas plėtrai ir numatyta taikyti griežtas narystės sąlygas valstybėms kandidatėms. Išvadose numatytos priemonės, skirtos derybų procesui tobulinti (daugiau dėmesio skirti politiniams narystės kriterijams; sunkius klausimus svarstyti ankstyvose derybų proceso stadijose) ir ES gebėjimui integruoti ES nares vertinti (biudžeto, efektyvaus ES institucijų funkcionavimo ir kitais požiūriais) leis užtikrinti deramą šalių kandidačių pasirengimą narystei bei padės išvengti galimo nepageidaujamo jų narystės poveikio.

2005 m. pabaigoje Užsienio reikalų ministerijos parengtas ir 2006 m. pradžioje Vyriausybės nutarimu patvirtintas Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungoje 2006–2009 metų veiksmų planas ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms numato konkrečias priemones rengiantis Lietuvai pirmininkauti ES 2013 m. Lietuvos diplomatai jau užmezgė ryšius su kitomis pirmininkavimo trejeto valstybėmis - Airija ir Graikija, surengė seminarus su pirmininkauti intensyviai besirengiančia naująja ES nare Slovėnija (pirmininkaus 2008 m. pirmąjį pusmetį), delegavo Lietuvos diplomatus dirbti Austrijos ir Suomijos užsienio reikalų tarnybose jų pirmininkavimo ES metu.

2006 m. Lietuvos Respublika įsteigė diplomatinę atstovybę Rumunijoje (ES narė nuo 2007 m. sausio 1 d.), tuo sustiprindama diplomatinį atstovavimą ES.

Lietuvos Respublikos bendradarbiavimas su visomis ES valstybėmis pasižymėjo intensyvumu. Per 2006 m. surengta 49 aukštų Lietuvos pareigūnų vizitų į ES valstybes,  Lietuvoje priimti 32 aukšti ES valstybių pareigūnai. Praėjusiais metais Lietuvos atstovai dalyvavo 3419 Europos Sąjungos Tarybos darbo grupių ir komitetų susitikimuose ir 638 Europos Komisijos komitetų ir darbo grupių susitikimuose, kuriuose siekta palankiausių Lietuvai sprendimų.

2006 m. įvyko 84 Europos Sąjungos Tarybos posėdžiai, kuriems parengtos 777 Lietuvos pozicijos. Be to, 2006 m. iš viso parengtos 1053 pozicijos COREPER I ir 1503 pozicijos COREPER II posėdžiuose svarstomais klausimais.

2006 m. Lietuva plėtojo Europos ir JAV transatlantinį dialogą ir siekė stiprinti savo pozicijas NATO. Siekdama šių tikslų, Lietuva tęsė Afganistano, kuriam organizacija skiria išskirtinį dėmesį, Goro provincijos atkūrimo grupės veiklą, kaip valstybė donorė teikė dvišalę paramą Afganistanui ir vykdė civilinius Afganistano Goro provincijos atkūrimo projektus. Lietuva, dalyvaudama tarptautinėse karinėse ir taikos palaikymo operacijose, pelnė didelį diplomatinį kapitalą. NATO Generalinis Sekretorius bei sąjungininkai Lietuvą nurodo kaip sėkmingą ir sektiną pavyzdį, parodydami, kiek daug stiprindama tarptautinį saugumą ir stabilumą gali nuveikti ribotų išteklių valstybė, kai ji racionaliai pasirenka prioritetus, teisingai paskirsto išteklius ir kryptingai veikia. Padidintas Lietuvos užsienio politikos dėmesys 2006 m. buvo skiriamas Aljanso partnerysčių reformai, NATO vykdomai oro policijos misijai Baltijos valstybėse, Aljanso bendradarbiavimui su Gruzija ir Ukraina, remiant šių šalių euroatlantinės integracijos kryptį ir padedant šioms šalims įgyvendinti būtinas reformas. Siekiant stabilumo ir demokratijos plėtros į Rytus, Lietuvos ilgalaikės sėkmės sąlygos, aktyviai remta NATO atvirų durų politika. 2006 m. lapkritį vykusiame NATO viršūnių susitikime Rygoje Bosnija ir Hercegovina, Serbija ir Juodkalnija pakviestos dalyvauti Partnerystės vardan taikos programoje ir Euroatlantinės partnerystės taryboje, o Gruzijai ir Ukrainai pasiųsti stiprūs padrasinimo signalai. Narystės Aljanse siekiančioms šalims pasiųsta aiški žinia, kad 2008 metais planuojamas naujas Aljanso plėtros etapas. Lietuva aktyviai siekė, kad NATO darbotvarkėje  atsirastų energetinio saugumo klausimas. Jis įrauktas į Rygos viršūnių susitikimo deklaracijos tekstą.

Lietuvos diplomatai dalyvavo 90 NATO komitetų ir darbo grupių susitikimuose. Siekiant glaudesnio  Lietuvos ir NATO narių ir partnerių bendradarbiavimo, įvyko 20 dvišalių ir 6 daugiašalės saugumo politikos konsultacijos. Lietuvos visuomenė reguliariai buvo informuojama apie šalies narystės NATO svarbą, o su NATO narėmis ir partnerėmis surengti 8 seminarai ir apskritieji stalai. Lietuvos ambasada Minske sėkmingai atliko NATO kontaktinės atstovybės funkcijas.

Lietuvos įdirbis Rytų politikos kryptimi taip pat sulaukė savo pripažinimo. Lietuva parengė ir savo partneriams ES pristatė poziciją dėl Europos kaimynystės politikos reformos. ES valstybių reakcija ir vėliau pasirodęs EK komunikatas dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo, kuriame įtvirtinti daugelis Lietuvos pasiūlymų, patvirtino, kad iniciatyva buvo savalaikė, susilaukė paramos ir pripažinimo.

2006 m. svarbiu įvykiu Lietuvos užsienio politikai ir šalies aktyvumo regione pripažinimu tapo Vilniuje gegužės mėn. 4–5 d. surengtas Demokratinio pasirinkimo bendrijos viršūnių susitikimas „Vilniaus konferencija 2006: Bendra vizija bendrai kaimynystei”. Į Vilnių susirinkę valstybių vadovai atkreipė dėmesį į regioninio bendradarbiavimo, ypač Demokratinio pasirinkimo bendrijos, svarbą Europos ir transatlantinei integracijai, paragino tęsti demokratijos sklaidą Rytų Europoje, stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą, toliau remti pilietinių visuomenių kūrimąsi ES kaimynystėje. Šį tarptautinį forumą inicijavusi ir sėkmingai suorganizavusi Lietuva sustiprino savo kaip regioninio bendradarbiavimo centro pozicijas.

„Naują kvėpavimą“ konkrečių projektų pavidalu įgavo Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė. 2006 metai išsiskyrė valstybių dvišalių santykių dinamika ir intensyviais aukščiausio lygio kontaktais. Aktyvių Lietuvos aukštų pareigūnų ir diplomatų pastangų dėka pavyko pasiekti proveržį derantis dėl Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų sujungimo. 2006 m. rugsėjo 29 d. pasirašytas ketinimų protokolas dėl Lietuvos ir Lenkijos energetinių sistemų sujungimo ir bendradarbiavimo energetikos srityje yra konkretus žingsnis link Lietuvos energetinės sistemos įsiliejimo į bendrąją ES energetikos rinką. Sujungus Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemas atsivers galimybė sukurti elektros energijos rinkos žiedą aplink Baltijos jūrą. Laukiama, kad elektros tilto statyba prasidės 2007 m. ir tęsis iki 2011 m.

Kaip Lietuvos užsienio politikos laimėjimus galima įvardyti įmonės „Mažeikių nafta“ sėkmingą ir pelningą pardavimą didžiausiai Vidurio Europos naftos bendrovei „PKN Orlen“, Lenkijos politinės vadovybės ir šios šalies energijos įmonės įtraukimą į derybų dėl naujos atominės elektrinės statybos procesą. „Lietuvos dienų“ surengimas Lenkijoje 2006 m. prisidėjo prie Lietuvos garsinimo Lenkijoje, griovė susiformavusius stereotipus, pristatė Lietuvos kultūros laimėjimus, ekonominį ir turistinį potencialą.

Lietuvos diplomatijos pastangomis plečiamas bendradarbiavimas su Latvijos Respublika. Lietuvos iniciatyva į bendrą organizaciją suburti Lietuvos ir Latvijos bičiuliai intelektualai, verslininkai ir politikai 2006 m. rugsėjo 21 – 22 d. susirinko į II Lietuvos ir Latvijos forumą. Glaudžiu bendradarbiavimu su kaimyne Lietuva siekia šalinti tarpusavio nepasitikėjimą ir konkurenciją, kuriems eikvojamas laikas ir ištekliai. Artimi valstybių ryšiai svarbūs ir bendram baltų identitetui palaikyti. Siekdama šio tikslo Užsienio reikalų ministerija kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centru įgyvendino projektą „Lietuvių ir latvių kalbų pamokų ciklas pasienio regionuose“. Kalbų mokymo projekte dalyvavo 11 Lietuvos ir Latvijos pasienio rajonuose veikiančių mokyklų (6 Lietuvos ir 5 Latvijos mokyklos).

2006 m. Lietuvos diplomatija nuolat kėlė demokratijos sklaidos ES rytinėse kaimynėse klausimą, inicijavo diskusijas dėl ES santykių su šiomis valstybėmis. Lietuva surengė ES valstybių (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija ir Rumunija) ir JAV, taip pat Moldovos, Ukrainos, Armėnijos ir Gruzijos užsienio reikalų viceministrų bei Politikos direktorių susitikimą santykių su  Rytų Europos ir Pietų  Kaukazo valstybėmis klausimais. 2006 m. balandžio mėn., po nedemokratinių Baltarusijos Prezidento rinkimų kovo mėn., Lietuvos užsienio reikalų ministras kartu su dar devynių ES šalių užsienio reikalų ministrais paragino didinti paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei ir šalies demokratizacijai. Tarptautiniuose forumuose aukšti Lietuvos pareigūnai nuolat pabrėžė Lietuvos dėmesį ir paramą demokratiniams procesams Gruzijoje, akcentavo taikaus konfliktų sureguliavimo svarbą visam Pietų Kaukazo regionui. 2006 m. birželio mėnesį vykusioje donorų konferencijoje Lietuva paskelbė įsipareigojanti projektams Pietų Osetijoje per dvejus metus skirti iki 100 000 eurų. Lietuva aktyviai dalyvavo ES pasienio stebėjimo misijose Moldovoje, rėmė dvišalių projektų įgyvendinimą. Aktyviai tęsiami mokymo, akademinio bendradarbiavimo ir patirties perdavimo dvišaliai ir daugiašaliai projektai.  Lietuvos diplomatai aktyviai veikė ES derinant Europos kaimynystės politikos Veiksmų planus Armėnijai, Gruzijai ir Azerbaidžanui, teikė konsultacijas Gruzijai dėl Veiksmų plano turinio. Lietuva sustiprino dvišalius ryšius su Pietų Kaukazo valstybėmis – nusiųstas Lietuvos diplomatas į Armėniją. Užbaigtos Lietuvos ambasados Azerbaidžane steigimo procedūros. Intensyvūs Lietuvos santykiai su Ukraina padėjo išlaikyti aktyvų bendradarbiavimą su šia valstybe  aktualiais dvišalių santykių, energetinio saugumo, Ukrainoje vykdomų reformų, santykių su ES ir NATO klausimais.

Svarbią vietą Lietuvos užsienio politikoje užima santykiai su Rusijos Federacija. Lietuva su šia valstybe tęsė konstruktyvų dialogą, paremtą šalies pragmatiniais interesais ir puoselėjamomis vertybėmis. Daug dėmesio skirta bendradarbiavimui su Kaliningrado sritimi ir šio regiono socialinei ir ekonominei raidai ES institucijose pristatyti. Aktyviomis Lietuvos diplomatijos pastangomis pavyko pasiekti, kad ES – Rusijos post-PBS derybų mandate būtų pažymėta, kad į būsimojo susitarimo principus bus įtraukta nuostata, jog įsipareigojimas laikytis bendrų demokratinių vertybių išlieka lemiamas veiksnys sėkmingai strateginės ES – Rusijos partnerystės plėtrai. Skirtingas naujausios istorijos vertinimas (pvz., okupacijos fakto neigimas, atsisakymas išduoti Lietuvos ieškomus asmenis dėl jų veikos Sausio 13-os įvykiuose ir t.t.) kėlė tam tikrą įtampą šalių santykiams, vis dėlto Rusija išliko tarp didžiausių Lietuvos prekybos partnerių ir investuotojų. 2006 m. pavyko pasiekti, kad būtų ratifikuotas susitarimas dėl Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos valstybių sienų sankirtos, suformuota bendra Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos demarkavimo komisija, parengti pagrindiniai teisės aktai, reglamentai ir instrukcijos, reikalingi demarkavimo darbams atlikti. Per 2006 m. įvyko 7 aukštų Lietuvos ir Rusijos pareigūnų vizitai, surengti 3 bendri seminarai, 2 kartus susitiko Lietuvos ir Kaliningrado bendradarbiavimo institucijų atstovai, kartu su partneriais suorganizuotas II Europos-Rusijos forumas.

Įgyvendindami specialiąją Kaliningrado tranzito programą, 2006 m. Lietuvos konsuliniai pareigūnai Rusijos Federacijos piliečiams įteikė 263889 supaprastinto tranzito geležinkeliu ir 1074  supaprastinto tranzito dokumentus.

2006 m. Lietuvos diplomatija dėjo daug pastangų, siekdama įtraukti Baltarusiją į regioninį bendradarbiavimą ir Europos integracijos procesus: buvo finansuojamas 5 Baltarusijos studentų mokymasis Vilniaus universitete, vykdyti Baltarusijos visuomenės ir tarptautinės bendruomenės informavimo apie Baltarusijoje vykstančius politinius procesus projektai, remtas Baltarusijos pilietinės visuomenės formavimasis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. vasario 22 d. pritarė, kad Lietuvoje veiktų Baltarusijoje uždarytas Europos humanitarinis universitetas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. 175).

2006 m. kovo 10 d. baigta ženklinti Lietuvos ir Baltarusijos valstybės siena. Pastatytas paskutinis Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos ženklas – plūduras Gilutės ežere. Tai pirmoji baigta demarkuoti rytinė išorinė ES siena.

Lietuva aktyviai rėmė Ukrainos ir Moldovos europines aspiracijas ir prisidėjo siekiant šių rezultatų: sėkmingai baigtos derybos dėl ES-Ukrainos susitarimo dėl vizų režimo Ukrainos piliečiams supaprastinimo ir readmisijos sutarties pasirašymo; patvirtintas mandatas EK derėtis dėl vizų režimo palengvinimo ir dėl readmisijos susitarimų su Moldova; sutarta dėl ambicingo mandato EK derėtis su Ukraina dėl Naujojo sustiprinto ES-Ukrainos susitarimo (mandatas patvirtintas 2007 m. sausio mėn.).

Lietuva konkrečiais projektais prisidėjo prie ES-Ukrainos ir ES-Moldovos Veiksmų planų įgyvendinimo ir rėmė Europos integracijos institutų Ukrainoje (Charkove ir Lvove) ir Moldovoje (Kišiniove) steigimą. Lietuvos pareigūnai dirba ES Pasienio paramos misijoje Ukrainoje ir Moldovoje (ES specialiojo atstovo Moldovai patarėjas, 6 muitinės pareigūnai).

2006 m. sustiprintas Lietuvos diplomatinis atstovavimas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalyse: įsteigta diplomatinė atstovybė Moldovoje, Lietuvos ambasadoje Rusijoje pradėjo dirbti Lietuvos atstovas Armėnijai, užbaigta diplomatinės atstovybės Azerbaidžane steigimo procedūra.

2006 m. Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų metinio susitikimo metu surengtoje konferencijoje „Naujas žvilgsnis į pasaulio žemėlapį: Lietuvos energetinis saugumas” konstatuota, kad per mažai dėmesio skiriama principiniams nacionalinės energetikos decentralizavimo ir demonopolizavimo klausimams ir atsinaujinančių išteklių panaudojimui, o šalies energetikos politika nėra efektyviai koordinuojama su užsienio politika. Konferencijos išvadose rekomenduota peržiūrėti 2002 m. patvirtintą Nacionalinę energetikos strategiją ir Lietuvos energetikos struktūrą, o įgyvendinant nacionalinę energetikos politiką atsižvelgti į valstybės užsienio ir saugumo politikos interesus. Pavyko pasiekti, kad Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo svarba susilauktų deramo visuomenės ir valstybės institucijų dėmesio. Vėlesni veiksmai, t.y. susitarimas dėl Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto statybos projekto, Baltijos valstybių ir Lenkijos energetikos bendrovių dalyvavimas derybose dėl naujos atominės elektrinės statybos, „Mažeikių naftos“ pardavimas Lietuvos strateginės partnerės Lenkijos bendrovei, atitinka konferencijos metu suformuluotą Lietuvos nacionalinį interesą užsitikrinti šalies energetinį saugumą.

Dėl emigracijos išaugęs konsulinių paslaugų poreikis, didėjant išduotų vizų skaičiui Rytų Europos valstybėse, naujų konsulinės pagalbos sričių atsiradimas didėjant krizių grėsmei ir integracija į Šengeno sistemą lėmė konsulinės tarnybos optimizavimą, kurio tikslas yra užtikrinti, kad Lietuvos ir užsienio piliečiams būtų teikiamos veiksmingos ir kokybiškos konsulinės paslaugos, sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti Lietuvos ir užsienio valstybių turizmo, verslo ir kultūros ryšius, atlikti konsulines funkcijas pagal ES ir Šengeno acquis reikalavimus. Siekiant minėtų tikslų, praėjusiais metais buvo atnaujinti ir teisiniai dokumentai, reglamentuojantys konsulinę veiklą, t.y 2006 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino naują Konsulinio statuto redakciją, o 2006 m. rugsėjo 1 d. Vyriausybė  pritarė konsulinės plėtros 2006-2008 m. programai.

Pagal JAV pasiūlytą „Kelio gairių” planą, numatantį galimybę dalyvauti JAV Vizų atsisakymo programoje (Visa Waiver Program), vyko intensyvus bendradarbiavimas su atitinkamomis JAV institucijomis,  atskirais pareigūnais ir įtakingais politikais. Lietuvos padaryta pažanga, ES pastangos ir iš JAV gaunami signalai leidžia tikėtis, kad artimoje ateityje Lietuvos piliečiai į JAV galės vykti be vizų.

Plėtodama daugiašalius santykius, Užsienio reikalų ministerija aktyviai dalyvavo tarptautinių organizacijų renginiuose ir bendradarbiavo su kitomis valstybės institucijomis, atstovaujant Lietuvos interesams tarptautiniuose forumuose. Jungtinių Tautų Organizacijoje (JTO) Lietuva prisidėjo prie ES pozicijų dėl užšaldytų konfliktų GUAM šalyse, dėl JT reformos – Žmogaus teisių tarybos ir Taikos kūrimo komisijos įkūrimo, dėl padėties Afganistane, dėl nusiginklavimo ir ginklų kontrolės formavimo.

Lietuva, išrinkta į Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybą 2005-2007 m. laikotarpiui, sėkmingai tęsė veiklą šiame Jungtinių Tautų (JT) organe. 2006 m. Lietuvos nuolatinis atstovas prie JT buvo išrinktas Tarybos vicepirmininku. Tai  Lietuvos veiklos Taryboje pripažinimas. Rytų Europos šalių grupė 2006 m. pabaigoje pritarė Lietuvos kandidatūrai į JT Ekonomikos ir socialinės tarybos prezidento postą.

Europos Taryboje Lietuva siekė stabilumo ir demokratijos plėtros į Rytus ir didesnio Europos Tarybos dėmesio užšaldytiems konfliktams GUAM šalyse. Lietuva palaikė Europos Tarybos įgyvendinamas pilietinės visuomenės kūrimo, žmogaus teisių apsaugos, žiniasklaidos ir visuomeninių organizacijų vaidmens demokratinėje visuomenėje, demokratinių reformų programas Baltarusijai, nuosekliai kėlė žmogaus teisių Rusijos Federacijoje ir užšaldytų konfliktų regionuose klausimus.

2006 m. liepos 8 – 16 d. Lietuvoje įvyko 30-oji UNESCO pasaulio paveldo komiteto sesija. Pažymėtina, kad toks svarbus tarptautinis renginys vyko Lietuvoje, tik antrą kartą vienoje iš Vidurio ir Rytų Europos šalių per visą komiteto istoriją. Tai, kad renginys įvyko Lietuvoje, yra aukštas šalies veiklos UNESCO įvertinimas. Tai buvo unikali proga pristatyti Lietuvą sesijos dalyviams, susirinkusiems iš daugiau kaip šimto pasaulio valstybių.

Norėdama geriau įgyvendinti savo nacionalinius interesus, Lietuva kandidatuoja pirmininkauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) 2010 m. Šalies ketinimas pirmininkauti šiai organizacijai Lietuvos diplomatijos plačiai pristatytas daugelio susitikimų, derybų ir politinių-saugumo konsultacijų metu, tuo siekiant užsitikrinti visų 55 ESBO šalių paramą. Lietuva 2006 m. aktyviai dalyvavo ESBO ODIHR organizuotose rinkimų stebėjimo misijose (iš viso Lietuva per 2006 m. nusiuntė 3 ilgalaikius ir 77 trumpalaikius stebėtojus), vien stebėti Baltarusijos Prezidento rinkimų vyko 2 ilgalaikiai ir 40 trumpalaikių stebėtojų iš Lietuvos.

2006 m. Lietuva aktyviai dalyvavo ES prekybos politikos formavimo procesuose. Daugiašalėse bei dvišalėse derybose diplomatinė tarnyba siekė, kad prekybos politikos instrumentai maksimaliai atitiktų šalies eksporto plėtros interesus ir pasitarnautų išoriniam  Lietuvos pramonės konkurencingumui didinti. Formuojant ES poziciją Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) daugiašalėse derybose didžiausias dėmesys buvo skiriamas žemės ūkio paramos, pramoninių prekių bei paslaugų rinkos atvėrimo, prekybos palengvinimo klausimams.

Lietuvos eksporto interesams buvo atstovaujama tiek besitęsiančiose dvišalėse ES ir trečiųjų šalių derybose (su ELPA šalimis, Šveicarija, Viduržemio jūros regiono šalimis, Vakarų Balkanų regiono valstybėmis ir kt.), tiek rengiant derybų mandatus dėl naujų preferencinės prekybos susitarimų su Rusija, Ukraina, Indija, Pietų Korėja ir kitomis Azijos valstybėmis sudarymo. Derybų mandatuose su  Rusija ir Ukraina buvo siekiama, kad būtų įtvirtinti gilios, abipusiškos ir plataus masto liberalizacijos nuostatos. Be to, Lietuva didesnį dėmesį siūlė skirti prekybos sąlygoms su tokioms šalims kaip Moldova ir Pietų Kaukazo valstybės gerinti (kitų ES šalių parama buvo tik Ukrainos ir Rusijos atveju).

Diskusijose dėl ES išorinės prekybos politikos ateities Lietuva pasisakė už didesnio dėmesio trečiųjų šalių rinkos atvėrimui teikimą, nesutikdama su vienašalio ES rinkos atvėrimo siūlymais, taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti kovą su nekonkurencine kitų šalių praktika ir griežtai pasisakė prieš antidempingo priemonių atsisakymą ar sušvelninimą. Be to, Lietuva pirmoji  pasiūlė į derybų klausimų sąrašą įtraukti minimalių socialinių ir aplinkosaugos standartų taikymą, kurių nesilaikymas ypač padidina kai kurių šalių konkurencinę galią. Diskusijų pagrindu patvirtintos  ES Tarybos išvados maksimaliai atitinka Lietuvos siekius.

Lietuva, įgyvendindama vystomojo bendradarbiavimo politiką, prisidėjo prie saugumo, ekonominio augimo ir socialinio stabilumo pasaulyje, siekė mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką.

2006 m. birželio 8 d. patvirtintas Vyriausybės nutarimas Nr. 561 „Dėl vystomojo bendradarbiavimo 2006-2010 m. politikos nuostatų patvirtinimo“. Nutarime numatyti pagrindiniai Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos principai ir tikslai, paramos teikimo prioritetiniai regionai, sektoriai ir formos, įteisintas Lietuvos prisiimtų finansinių įsipareigojimų įgyvendinimo siekis.

Vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimas tampa vis svarbesniu Lietuvos užsienio politikos instrumentu. 2006 m. dvišaliams projektams įgyvendinti buvo skirta 2,44 mln. litų. (2005 m. – 0,5 mln. litų), už juos įgyvendinti 39 projektai. Daugiausia lėšų ir didžiausi vystomojo bendradarbiavimo projektai buvo vykdomi Afganistane (1,14 mln. Lt.), kiti projektai buvo skirti prioritetinėms Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo šalims: Baltarusijai, Moldovai, Ukrainai, Gruzijai, Armėnijai, Azerbaidžanui. 2006 m. Lietuva įgyvendino ir pirmąjį vystomojo bendradarbiavimo projektą Afrikos žemyne, Mauritanijoje.  Teikta parama ir tokioms valstybėms kaip Irakas (Irako kalėjimų pareigūnų kvalifikacijos kėlimas) ir Libanas (vaikų gydymas Lietuvoje). 2006 m. suteikta humanitarinė pagalba Libanui, Indonezijai, Gruzijai ir Afganistanui, tam skirta 0,7 mln. Lt.

Siekiant didesnės visuomenės paramos plėtros ir pagalbos politikai, surengta visuomenės informavimo kampanija „Laikas padėti kitiems“, kurios pagrindinis tikslas buvo informuoti visuomenę apie Lietuvos kaip šalies-paramos teikėjos statusą, vaidmenį ir įsipareigojimus, sutelkti visuomenės ir politikų palaikymą vystomojo bendradarbiavimo politikai. 2007 m. pradžioje planuojama VILMORUS visuomenės apklausa, siekiant išsiaiškinti vykdytos kampanijos renginių poveikį visuomenei.

Artimiausio laikotarpio prioritetai

Lietuvai įsitvirtinant ES ir siekiant tęstinių bendrųjų Lietuvos ES politikos tikslų, išdėstytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos Sąjungos politikos aktualiausių 2007 metų klausimų sąvade, numatomi šie artimiausio laikotarpio prioritetai:

1. bendros Europos energetikos politikos kūrimas;
2. ES vidaus rinkos peržiūra;
3. Europos kaimynystės politikos (EKP) iniciatyvos;
4. prisijungimas prie Šengeno zonos;
5. ES iniciatyvos dėl migracijos politikos;
6. Lisabonos strategijos įgyvendinimas;
7. 2007-2013  m. sanglaudos politikos programa;
8. ES biudžeto peržiūra 2008-2009 m.;
9. strateginis energijos technologijų planas;
10. ES vizų režimo trečiųjų valstybių piliečiams palengvinimas (dėmesys vizų režimams su ES rytinėmis kaimynėmis);
11. ES dėmesys Lietuvos-Lenkijos elektros tilto įgyvendinimui ir Lietuvos-Švedijos jungčiai;
12. ES dėmesys Lietuvos-Lenkijos dujų tinklų sujungimui;
13. tranzito tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos dalies esminių principų išlaikymas;
14. Lietuvos transporto tinklo infrastruktūros integracija į transeuropinius transporto tinklus įgyvendinant Via Baltica ir Rail Baltica projektus;
15. atstovavimas Lietuvos interesams ir jų gynimas formuojant ES prekybos politiką;
16. pasirengimas Lietuvai pirmininkauti ES, administracinių gebėjimų stiprinimas.

Siekiant diplomatinėmis priemonėmis stiprinti saugumą transatlantinėje erdvėje, numatomi šie artimiausio laikotarpio prioritetai:

1. transatlantinio dialogo stiprinimas;
2. NATO atvirų durų politika;
3. tarptautinės bendruomenės pastangos stiprinti taiką ir demokratiją.

Siekiant stiprinti Lietuvą kaip tarpregioninio bendradarbiavimo centrą, numatomi šie artimiausio laikotarpio prioritetai:

1. geros kaimynystės ir strateginės partnerystės ryšių plėtra;
2. parama demokratijos plėtrai Rytų erdvėje;
3. regioninio bendradarbiavimo principų puoselėjimas.

Siekiant diplomatinėmis priemonėmis stiprinti Lietuvos ūkio plėtrą ir konkurencingumą, numatomi šie artimiausio laikotarpio prioritetai:

1. siekti,  kad  ES  bendrosios prekybos  politikos  instrumentais  būtų užtikrintas rinkos atvėrimas lietuviškos kilmės prekėms ir paslaugoms (įskaitant investicijas)  į trečiąsias  (ne ES) šalis, vykstant daugiašalėms ir dvišalėms deryboms (ypatingą dėmesį skirti Lietuvos eksportui patraukliausių Rusijos, Ukrainos ir kt. NVS šalių rinkoms atvėrti);
2. eksporto ir investicijų skatinimas, palankių verslo sąlygų lietuviško kapitalo investicijoms užsienio rinkose siekimas;
3. atstovavimas Lietuvos interesams tarptautinėse ir regioninėse organizacijose;
4. narystės EBPO siekimas;

Siekiant stiprinti Lietuvos vaidmenį tarptautinėse organizacijose, numatomi šie artimiausio laikotarpio prioritetai:

1. sėkmingas pirmininkavimas JT Ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje;
2. teigiamo sprendimo dėl Lietuvos pirmininkavimo ESBO 2010 m. siekimas;
3. paramos telkimas Lietuvos kandidatūrai į JT Saugumo tarybos nenuolatinius narius 2014 – 2015 m. laikotarpiu;
4. dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje, siekiant formuoti kolektyvinius sprendimus;
5. Lietuvos, kaip aktyvios žmogaus teisių apsaugos proceso dalyvės, įtvirtinimas.

Siekiant prisidėti prie saugumo, ekonominio augimo ir socialinio stabilumo pasaulyje, prie skirtumų tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių mažinimo ir besivystančių šalių integracijos į pasaulio ekonomiką vystomojo bendradarbiavimo politikos instrumentais, numatomi šie artimiausio laikotarpio prioritetai:

1. vystomojo bendradarbiavimo projektų Afganistane įgyvendinimas;
2. vystomojo bendradarbiavimo ir demokratijos plėtros projektų prioritetinėse Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo šalyse Baltarusijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane įgyvendinimas.

Siekiant gerinti konsulinių paslaugų teikimą Lietuvos ir užsienio piliečiams ir glaudesnio bendradarbiavimo su užsienyje gyvenančiais lietuviais, numatomi šie artimiausio laikotarpio prioritetai:

1. diplomatinio ir konsulinio tinklo pertvarkymas ir plėtra, taip pat ir bendradarbiaujant su ES valstybėmis bei ieškant naujų atstovavimo formų trečiosiose šalyse;
2. kokybiškų konsulinių paslaugų Lietuvos piliečiams, gyvenantiems užsienyje plėtra;
3. bendradarbiavimas ir parama užsienyje gyvenantiems lietuviams pagal Užsienio reikalų ministerijos kompetenciją.

Visas Vyriausybės 2006 metų veiklos ataskaitos tekstas